COVID–19 įtaka prekių krepšeliui: kokios tendencijos būdingos Europos šalims?

0
22

Prieš mažiau nei metus intensyviai po pasaulį pradėjęs plisti koronavirusas kardinaliai pakeitė kasdienį gyvenimo būdą – žmonės turėjo pradėti riboti savo kasdienį judėjimą, tapti atsargesni viešose vietose, kad apsaugotų savo ir aplinkinių sveikatą. Užklupusi pandemija pakoregavo ir apsipirkimo įpročius. Kokios tendencijos vyravo Europos šalyse pandemijos įkarštyje ir šiuo metu? Remdamasis „Rewe“ grupės, vienos didžiausių prekybininkių Vokietijoje, valdančios prekybos tinklą „Iki“, duomenimis, pasakoja „Iki“ kategorijų valdymo vadovas Mindaugas Tamošiūnas.

Impulsyvūs pirkiniai – retesni

Pasak M. Tamošiūno, pirmoji koronaviruso banga gerokai pakoregavo gyventojų įpročius daugelyje Europos šalių. Anot jo, klientai apsipirkinėjo pastebimai rečiau, bet iš parduotuvių išeidavo su pilnesniais pirkinių krepšeliais.

„Natūralu manyti, kad retesniam lankymuisi prekybos centruose įtakos turėjo vyraujanti baimė dėl pandemijos, valdžios institucijų įvesti ribojimai, siekiant kovoti su viruso plitimu. Žmonėms daug laiko leidžiant namie jie pirkdavo daugiau, taip pat  pasitaikydavo mažiau impulsyvių pirkinių – prieš eidami į parduotuvę žmonės gerai apgalvodavo, ką įsigyti ateinančioms dienoms ar savaitei. Beje, kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Čekijai, tokia tendencija būdinga iki šiol“, – pasakoja M. Tamošiūnas.

Čekijoje šiuo metu yra uždarytos mokyklos ir restoranai, todėl pastarosiomis dienomis maisto prekių parduotuvėse jaučiamas bendras pardavimų augimas. Padidėjusi kepinių, šviežių produktų – vaisių, daržovių ar mėsos – paklausa, išaugo ir higieninių bei dezinfekcinių prekių pardavimai.

Jo teigimu, pirmosios viruso bangos metu visoje Europoje internetinės maisto parduotuvės apyvartas didino iki 30 proc. Klientai internetu iš prekybos centrų užsisakydavo ne tik maisto produktų, bet ir paruoštų patiekalų.
 

Perkamiausių pirkinių krepšelis – panašus kaip ir Lietuvoje

Komentuodamas bendras tendencijas Europoje, „Iki“ kategorijų valdymo vadovas sako, kad gyventojų susirūpinimą dėl COVID–19 plitimo buvo galima pastebėti dar vasarį. Tuomet vyravo baimė, kad parduotuvės bet kada gali būti uždarytos ar jose pritrūks būtiniausių produktų.

„Tokių prekių kaip mėsos, šaldytų produktų, miltų, cukraus, druskos, įvairių gėrimų pardavimai augo penktadaliu, kai kurių ir trečdaliu. Gerokai paklausesni nei prieš pandemiją tapo ir tokie ilgo galiojimo produktai kaip makaronai, ryžiai, konservuotas maistas, taip pat švieži vaisiai ir daržovės – dėl turimų vitaminų, galinčių pastiprinti organizmą“, – teigia jis.

Pasak M. Tamošiūno, iš ne maisto produktų kategorijos žemyno šalyse, kuriose veikia „Rewe“ grupės prekybos tinklai, gerokai išaugo dezinfekantų, valymo produktų paklausa.

„Buvo ir netikėtų tendencijų. Pavyzdžiui, kartais išaugę tualetinio popieriaus pardavimai, ypatingai Vokietijos rinkoje. Matyt, didelė nežinomybė žmones privertė būti itin atsargius ir pasiruošti blogiausiems variantams, jei parduotuvės būtų priverstos užsidaryti kuriam laikui“, – sako „Iki“ kategorijų valdymo vadovas.

Tendencijos Lietuvoje

Remiantis „Rewe“ grupės duomenimis, praėjus pirmajai koronaviruso bangai daugumoje Europos šalių kavos, arbatos, mėsos pardavimai vis dar yra išaugę ir, tikėtina, artimiausiu metu nemažės. Tuo tarpu lietuvių pirkinių krepšeliui po pirmosios COVID–19 bangos būdingi tokie produktai kaip cukrus, užkandžiai, pieno produktai, įvairios daržovės, didėjo žirnių, kukurūzų, alyvuogių pardavimai. Rugsėjį pirkėjai dažniau nei įprasta įsigydavo sriubas iš skardinių.

„Manome, kad išaugusiai cukraus paklausai įtakos turi sezoniškumas – baigiantis vasaros sezonui ir prasidedant rudeniui gausiau perkamas tiek šis produktas, tiek medus, įvairios uogienės. Didesnį susidomėjimą užkandžiais siejame su aktyvesniu žmonių judėjimu. Pavasarį, karantino metu, gyventojų socialinis gyvenimas buvo pristabdytas, tad pagyvėjimas jam pasibaigus yra natūralus. Manome, kad tai prisidėjo ir prie didesnių sriubų iš skardinių pardavimų – patogumas yra tai, kas žmonėms aktualu grįžus į greitesnį gyvenimo ritmą “, – sako M. Tamošiūnas.

Anot jo, pastebimi didesni pardavimai maltos mėsos kategorijoje, taip pat pakuotėse esančių pomidorų. Kita vertus, pastebima, kad žmonės dažniau nei prieš pandemiją privengia įsigyti birių produktų, pavyzdžiui, riešutų ar sveriamų saldainių.

Pagrindinis pirkėjų elgsenos pasikeitimas, vis dar išlikęs po karantino, pasak M. Tamošiūno, yra retesnis lankymasis parduotuvėje, bet gausesnis pirkinių krepšelis apsiperkant ilgesniam laikui. Ši tendencija vis dar matoma ir Lietuvoje.

„Didesnis nei įprasta atsargumas, matyt, būdingas daugelio šalių gyventojams. Sunku nesutikti, kad bet kuriuo atveju didesnė atsarga gėdos nedaro“, – priduria jis.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here