Mažiname sunaudojamo plastiko kiekį – nuo ko pradėti?

0
36

Pasaulyje ir Lietuvoje populiarėjant zero waste“ (liet. „gyvenimas be šiukšlių“) judėjimui, skatinančiam plastiko gaminių vartojimo mažinimą, vis dar pripažįstama, kad jo kasdien sunaudojame gerokai daugiau nei derėtų. Ypač kritikuojamas vienkartinių plastikinių gaminių naudojimas, kuris dažnai įvardijamas kaip vienas didžiausių taršos šaltinių. Lietuvos gamtos fondo atstovas teigia, kad kiekvienas mūsų paprastais kasdieniais veiksmais galėtume prisidėti prie plastikinių atliekų kiekio mažinimo, jei tik apie tai susimąstytume.

Mokslininkų teigimu, skirtingai nei organinės atliekos, plastikas irsta labai ilgai, tam gali prireikti šimtų, o gal net tūkstančio metų. Kaip nurodo Lietuvos gamtos fondas,nuo 1950 iki 2015 metų plastiko gamybos apimtys pasaulyje išaugo nuo 2 mln. iki 407 mln. tonų per metus. Drastiškai išaugę kiekiai kelia didžiulę grėsmę jūrų gyvūnijai, o kartu ir visai ekosistemai visame pasaulyje.

Mažesnis plastiko vartojimas – augančio sąmoningumo pasekmė

Lietuvos gamtos fondo direktoriaus Edmundo Greimo teigimu, garsiau apie plastiko žalą aplinkai pradėta kalbėti prieš dešimtmetį.

„Tuomet pradėta akcentuoti, kad plastikas yra ne vien šiukšlė, kurią dažnai matome besimėtančią gatvėse. Atkreiptas dėmesys į tai, kad plastikas, kaip cheminė medžiaga, papuola į įvairius biologinius ciklus. Pastaraisiais metais kalbėjimas apie jo vartojimo mažinimą tampa vis labiau girdimas – formuojasi iniciatyvos, raginama atsisakyti specializuotų produktų grupių, pavyzdžiui, vienkartinių šiaudelių ar maišelių“, – sako ekspertas.

Pasak jo, įvairių iniciatyvų, skatinančių tvarų, aplinkai nekenksmingą vartojimą, mažinant plastiko kiekį, atsiradimą lemia keli veiksniai – pasaulinės tendencijos, kurios natūraliai paveikia ir Lietuvą, taip pat kartų kaita.

„Natūralu, kad gyvenimas globalioje visuomenėje veikia mūsų požiūrį. Kas liečia plastiko vartojimą, ši tema pastaraisiais metais tapo plačiai diskutuojama daugelyje pasaulio šalių. Kitas aspektas yra tas, kad jaunoji karta empatiškai reaguoja į žalą, kurią planetai daro neapgalvotas plastiko naudojimas. Jiems svarbu jų gyvenimo kokybė – ne vien tai, kaip gyvename šiandien, bet kas laukia po 50 metų. Be to, jie yra imlūs ir nebijantys keisti savo įpročių, pavyzdžiui, pradėjus rūšiuoti atliekas mesti į kelias šiukšlių dėžes vietoje vienos. Gebėjimas būti lanksčiam yra ypač svarbus siekiant mažinti išmetamo plastiko kiekį“, – sako jis.

Daugkartiniai maišeliai – iš perdirbto plastiko

Prekybininkai pastebi, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių pasirenka mažinti kasdien suvartojamo plastiko kiekį. Augantis gyventojų sąmoningumas apie plastiko žalą jūroms, vandenynams, juose esančiai gyvūnijai skatina plėsti aplinkai draugiškų maišelių pasiūlą.

„Socialiai atsakingas verslas negali pro akis žiūrėti į jų veiklos poveikį aplinkai. Suprantame, kad plastiko vartojimo mažinimas yra ilgalaikis procesas, bet pokyčiai turi būti diegiami iš anksto. Dėl šios priežasties nuo lapkričio 1 d. pirkėjai mūsų parduotuvėse galės rasti daugkartinių maišelių, pagamintų iš „Iki“ parduotuvėse surinkto ir perdirbto plastiko. Pristatydami juos siekiame, paskatinti daugiau žmonių susimąstyti apie tvaresnį gyvenimo būdą“, – sako Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė.

Pasak jos, būtent dėl šios priežasties „Iki“ parduotuvėse pirkėjai pirkinius gali susidėti į popierinius ar daugkartinio naudojimo maišelius, o parduotuvių vaisių ir daržovių skyriuje atsirado daugkartiniai medžiaginiai maišeliai.

„Naujus įpročius suformuoti lengviausia tada, kai tai nereikalauja didelių pastangų ir nesudaro papildomų sunkumų. Vadovaujantis šia nuostata, jau kurį laiką pirkėjams siūlome iš medvilnės ir poliesterio pagamintus daugkartinius maišelius, į kuriuos jie gali susidėti savo pirkinius ir atsisakyti vienkartinio plastikinio maišelio. Tai gali būti jūsų pirmas žingsnis, kaip sunaudoti mažiau plastiko“, – sako V. Budrienė.

Mažiau plastiko kasdienybėje – nuo ko pradėti?

Anot Lietuvos gamtos fondo atstovo, tikėtina, kad laikui bėgant dėmesys, skiriamas atsakingam plastiko vartojimui, tik augs. Tad, pasak pašnekovo, numoti ranka į kylančias iniciatyvas dėl plastiko nevertėtų. Jis pataria, kaip kiekvienas mūsų be kardinalių pokyčių galėtų savo kasdienybėje sunaudoti mažiau plastiko, ir taip sumažinti jo išmetamą kiekį.

Vietoje plastikinių pakuočių – stiklinės

Anot E. Greimo, įpročius geriausia pakeisti pradedant nuo kasdienės buities. Pavyzdžiui, plastikiniuose indeliuose laikomis birius produktus perkelkite į stiklines. Laikui bėgant pastebėsite, kad toks laikymo būdas yra ne vien tvaresnis, bet ir patogesnis.

Daiktų organizuotumas

Tam, kad kaskart nuėjus į parduotuvę nereikėtų pirkti plastikinių maišelių, stenkitės visuomet pasirūpinti, kad kasdien dėvimose striukėse, paltuose, nešiojamose kuprinėse būtų bent po vieną daugkartinį maišelį.

Apgalvoti pirkiniai

Stenkitės vengti impulsyvių, neapgalvotų dalykų. Dažnu atveju jie yra nebūtini ir pertekliniai, panaudojami viso labo vienąkart, o po to išmetami.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here