Psichologė įspėja: tėvai gali ir neatpažinti šių simptomų, rodančių vaikų nerimą dėl grįžimo į mokyklą

0
61

Šeimoms jau ruošiantis naujiems mokslo metas, nemažai vaikų gali nerimauti dėl grįžimo į klasę – ypač po pandemijos atneštų pakilimų ir nuosmukių. Psichologė Jolita Stipinienė atkreipia dėmesį, kokie požymiai išduoda, kad atžalų emocinė būklė suprastėjo, ir pasidalija patarimais, kaip moksleiviams padėti susitvarkyti su įtampa, stresu ir nerimu.

„Mokyklinių prekių pardavimai paskutinę liepos savaitę ėmė drastiškai augti – tai rodo, kad tėveliai jau pradeda intensyviai ruoštis vaikų grįžimui į mokyklą. Tikėtina, kad pikas, kaip ir praėjusiais metais, bus pasiektas 34-ąją savaitę“,  – sako Ernesta Dapkienė, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

Pasak jos, prekybos tinklas ne tik stengiasi užtikrinti platų mokyklinių prekių pasirinkimą, bet siekia ir pagelbėti tėvams – pavyzdžiui, mokyklinės mugės leidinyje pateikiami patogūs būtinų mokyklinių prekių sąrašai, siūlomi patarimai, kurie padės vaikams gauti geresnius pažymius.

Kas kelia nerimą į mokyklą grįžtantiems mokiniams?

Psichologė J. Stipinienė pastebi, kad artėjant rugsėjo 1-ajai nerimas, stresas, įtampa ypač sustiprėja tiems vaikams, kurie per pastaruosius metus patyrė bendravimo ar mokymosi sunkumų.

„Pavyzdžiui, jeigu vaikas neturi draugų arba patyrė patyčias – jis jau iškart net nenori eiti į mokyklą. Arba jeigu kuris dalykas nesiseka, jam nerimą paaštrina dar ir baimė, kaip į tai reaguos suaugusieji – tėvai, mokytojai“, – pavyzdžiais dalijasi Pasvalio Švietimo pagalbos tarnybos psichologė.

Psichologinių iššūkių gali būti dar daugiau tiems mokiniams, kurių laukia reikšmingi pokyčiai. Pavyzdžiui, pirmokai žengia į visiškai naują gyvenimo etapą – keičiasi vieta, mokymosi aplinka, draugai ir t.t. Penktokams atsiranda savi iššūkiai – vietoj vieno mokytojo dabar jų bus daugiau, keisis auklėtojas ir mokymosi struktūra.

„Paaugliams nerimą ima kelti ne tik patys mokslai, bet ir mintys – kaip juos priims kiti. Taip pat daug paauglių pabrėžia, kad stresą kelia ir pasikeitęs mokslo krūvis. Tai gali ypač paveikti jautresnius vaikus ar tuos, kurie lėčiau įsisavina informaciją, kurie patys iš savęs daug reikalauja arba kuriems ir suaugusieji daro didelį spaudimą“, – pasakoja psichologė.

Į kokius simptomus atkreipti dėmesį?

Apie vaiko patiriamą nerimą, stresą signalizuoja ne tik jo elgesys, bet jam gali pasireikšti net ir fiziniai negalavimai. Pavyzdžiui, pradinukams atsiranda rytiniai pilvo skausmai. Jie skundžiasi, kad yra negera, sunku atsikelti, nubusti, rytais būna daugiau verkšlenimo, nusiskundimų, kad neišsimiegojo. Jautresniems vaikams tai gali prasidėti ir likus savaitei iki mokyklos, nes jie jau pradeda nerimauti.

„Šiuos požymius tėvams gali būti sunku atpažinti, nes galvojama, kad vaikas tiesiog kažko netinkamo užvalgė, apsinuodijo maistu. Bet reikia atkreipti dėmesį į tokius negalavimus, ypač – jeigu anksčiau to nebūdavo. Jie gali reikšti, kad vaikas itin stresuoja dėl naujo artėjančio etapo“, – įspėja J. Stipinienė.

Vyresniems vaikams didelė įtampa, nerimas gali sukelti galvos skausmą ar svaigimą, nuotaikų kaitą, miego problemas. Pavyzdžiui, vakarais jiems sunku užmigti, o naktį dažnai prabunda. Pasak psichologės, jeigu tai tęsiasi tris-keturias savaites, galima įžvelgti, kad vaikui jau gali reikėti pagalbos.

Psichologinius iššūkius gali atskleisti ir elgesys mokykloje: vaikui sunku susikaupti, jo dėmesio koncentracija suprastėja, puolama į charakterio kraštutinumus – jis būna arba labai aktyvus, arba atvirkščiai – tampa užsisklendęs, laikosi nuošaly.

Ką verta padaryti dar prieš rugsėjo 1-ąją?

J. Stipinienės teigimu, daug įtakos vaikų emocinei būklei daro įdirbis. Jeigu jau nuo 4 metukų skatinamas vaiko savarankiškumas, iniciatyvumas, vengiama didelės kritikos, tad ir ūgtelėjus nauja aplinka nesukels jam tiek daug streso, jis nebijos paklausti, ko nežino, nebijos užkalbinti kitų vaikų.

Bet net jeigu vaiko pasitikėjimui savimi nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, ir tolimesnis tėvų elgesys situaciją gali pagerinti. Psichologės teigimu, su vaikais reikia tiesiog kalbėtis paprastai.

„Jeigu vaikas klausia apie mokyklą, tai reikia labai žmogiškai, aiškiai atsakyti – pavyzdžiui, kad tai vieta, kur vaikai kartu su juo susirenka mokytis. Pasakyti, kad nieko tokio, jeigu dabar kažko nemoki – ten tu viską po truputį išmoksi, ir aš tau visada padėsiu“, – patarimu dalijasi J. Stipinienė.

Atžaloms susitvarkyti su pokyčiais gali padėti ir įprasta namų rutina. Psichologė pataria, kad ypač mažesnius vaikus – pirmokus, antrokus – į naują dienotvarkę reikėtų pradėti įvedinėti anksčiau, kad vienu metu jų neužgriūtų visi pokyčiai. Pavyzdžiui, likus savaitei iki mokyklos juos jau kelti anksčiau.

„Tėvų uždavinys yra vaikui padėti sukurti ir saugumo jausmą – galima su vaiku pasirepetuoti kelią į mokyklą, paaiškinti, kas ir kaip jį palydės, kas pasiims po pamokų. Jeigu keičiasi mokykla ar vaikui kyla daug klausimų, galima su juo kartu nueiti ir į ją pačią apsižiūrėti. Aiškumas sumažins stresą vaikui“, – pataria J. Stipinienė.

Galiausiai, psichologė pabrėžia – svarbiausia yra klausyti paties vaiko, nes kiekvienas yra unikalus. Vaikai moka užduoti jiems rūpimus klausimus, ir tėvams svarbu sąžiningai į juos atsakyti, kartu aptarti atsakymus.

„Tėvams reikia būti šalia, patarti, bet nereikia visko daryti už vaiką – svarbiausia yra juos drąsinti. Visų probleminių situacijų numatyti negalit, tad reikia, kad ir pats vaikas žinotų, kur jis galėtų savarankiškai ieškoti pagalbos. Pavyzdžiui,  galima pasakyti, kad mokykloje visada yra valytoja, kurios galima paprašyti padėti surasti kabinetą. Svarbu neužgniaužti vaiko iniciatyvumo, bet kartu ir dalyvauti jo gyvenime – jei jis jus turįs užnugarį, tuomet jausis tvirčiau, mažės ir jo nerimas ar stresas“, – reziumuoja J. Stipinienė.

Į pasiruošimą verta įtraukti pačius vaikus

Šių metų liepą „Maxima“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad 9 iš 10 tėvų mokyklines prekes perka kartu su vaikais. Kiek rečiau į procesą įsitraukia pradinukai, tačiau net ir jie dalyvauja renkantis bent dalį prekių.

Pasak psichologės J. Stipinienės, tai – teisingas tėvų požiūris, mat mažiesiems yra labai svarbu, kad tėvai matytų, vertintų jų pirmus žingsnius einant nauju gyvenimo keliu.

„Be to, kai vaikui leidžiama ir pačiam daryti sprendimus, tai jį įgalina, suteikia papildomų teigimų emocijų ir motyvacijos: „štai, aš išsirinkau pieštukus, aš su jais nupiešiu ką nors gražaus. Noriu dėtis kuprinę, nes man labai patinka jos spalva“, – įsitikinusi ekspertė.

„Spinter tyrimai“apklausa rodo, kad nors rinkdamiesi mokyklinių prekių krepšelį dauguma tėvų tariasi su vaiku, tačiau svarbiausias kriterijus perkant vis dėlto yra kaina. Pusė mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų šiemet apsipirkimui mokslo metams ketina skirti daugiau finansų nei pernai.

41 proc. apklaustų tėvų nurodė, kad vieno vaiko mokykliniam krepšeliui šiemet planuoja išleisti 51-100 Eur. Trečdalis ketina skirti 101-200 Eur. 17 proc. – 11-50 Eur. 15 proc. nusiteikę išleisti daugiau nei 200 Eur.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko liepos 20-26 dienomis. Visoje šalyje apklausta 518 respondentų, auginančių bent vieną mokyklinio amžiaus vaiką.