Ekspertai perspėja: darbuotojai gali apsinuodyti ir jokių cheminių medžiagų nenaudojančiose įmonėse

0
107

Lietuvoje kasmet daugiau nei 3 tūkst. žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iki 200 – žūsta ar susižaloja itin sunkiai. Tačiau nemaža dalis šalies darbdavių grėsmių darbuotojų saugai nemato.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ir Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) organizuotame seminare „Saugus darbas su pavojingomis medžiagomis medžio apdirbimo ir baldų gamybos sektoriuose“ ekspertai tikino, kad daugelis problemų kyla dėl nežinojimo.

 „Diskutuojant su darbdaviais, dažnai išgirstama nuomonė, kad jie nenaudoja cheminių medžiagų, darbovietėje jų nėra arba beveik nėra, tad nėra ir pavojaus. Darbdaviai tikrai tiki, kad tai – tiesa. Tačiau prieš kelis mėnesius vienoje gamybinėje įmonėje darbuotojai pradėjo blogai jaustis, teko kviesti greitąją pagalbą ir penki darbuotojai buvo išvežti į ligoninę. Galiausiai medikų išvada buvo tokia, kad darbuotojai apsinuodijo anglies monoksidu“, – seminaro metu vienu iš realių pavyzdžių dalinosi VDI Techninės saugos skyriaus vyr. darbo inspektorius Gediminas Valentėlis.

G. Valentėlis atkreipė dėmesį, kad dažnai nelaimingi atsitikimai ar profesinės ligos, susijusios su cheminėmis medžiagomis, pasireiškia ne tose įmonėse, kur jų yra naudojama labai daug ar kur naudojamos tikrai pavojingos cheminės medžiagos, bet ten, kur to nesitikima.

„Darbdavys stebėjosi dėl tokio nutikimo, mat įmonėje naudojami tik klijai pagaminti vandens pagrindu, kurie nekelia pavojaus. Kodėl tuomet darbuotojai nukentėjo? Kodėl jų sveikatai padaryta žala? Tyrimo metu paaiškėjo, kad šaltuoju metų laiku uždaromos durys, langai, o patalpoje važinėja dujinis šakinis krautuvas. Vidaus degimo variklis išmeta dujas, kurių viena sudedamoji dalis – anglies monoksidas (labai toksiška medžiaga). Taigi, darbuotojai prisikvėpavo tų dujų ir dėl to jie pasijautė blogai“, – apie nenumatytą situaciją kalbėjo G. Valentėlis

Grėsmė darbe – ne vien traumos

 Vertinant profesinę riziką darbo vietose dažniausiai dėmesys sutelkiamas į matomus pavojus, į nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų prevenciją, ir pamirštami kiti ne tokie akivaizdūs, bet labai pavojingi rizikos veiksniai.

„Cheminiai veiksniai – dažnai neapčiuopiami, nematomi, bet gali būti labai pavojingi sveikatai. Ar dulkės yra cheminis veiksnys? Tikrai taip. Tad kodėl vis dar gausu pavyzdžių, kai darbininkai, atliekantys kelio remonto darbus, yra aprūpinti ryškia, gera apranga ir avalyne, tačiau pjauna plyteles be apsauginių akinių, be kvėpavimo apsaugos priemonių?“, – akcentavo LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika.

Savo ruožtu G. Valentėlis pastebėjo, kad darbe gali būti nenaudojamos jokios cheminės medžiagos, bet cheminiai pavojingi veiksniai susidaro technologinio proceso metu. Paprasčiausias pavyzdys – medienos šlifavimas, šio proceso metu cheminių medžiagų nenaudojama, bet susidaro medienos dulkės, o tai jau yra cheminis veiksnys.

Turi per mažai informacijos

Daugelis darbuotojų Europoje patiria pavojingų medžiagų poveikį, o informuotumas šiuo klausimu dažnai yra menkas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos šiemet atliktos darbuotojų apklausos rezultatai rodo, kad net 33 proc. apklaustųjų neturi jokios informacijos apie darbe naudojamų cheminių priemonių poveikį sveikatai.

Svarbu, kad pavojingos medžiagos gali sukelti ūmių ir ilgalaikių sveikatos problemų, pavyzdžiui, odos sudirginimą, kvėpavimo takų ligas ar vėžį. Taip pat jos kelia grėsmę saugai, pavyzdžiui, gali būti gaisro, sprogimo ir uždusimo priežastimi.

„Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) įmonių tyrimo duomenimis, cheminių ar biologinių medžiagų yra 38 proc. įmonių. Didelės įmonės dažnai naudoja daugiau kaip 1 tūkst. skirtingų cheminių medžiagų, ir vienam darbuotojui poveikį gali daryti šimtai skirtingų cheminių medžiagų. Sektoriai, kuriuose aptinkama daug pavojingų medžiagų, yra žemės ūkis (62 proc.), gamyba (52 proc.) ir statyba (51 proc.)“, – teigė EU-OSHA Lietuvos Ryšių punkto koordinatorė ir VDI komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Nerita Šot.

Darbuotojų sauga nebūtinai kainuoja daug

N. Šot seminaro dalyviams pabrėžė, kad darbdaviai, galvodami apie naujas priemones ir įrankius, dažnai nerimauja, kad kiekviena naujovė pareikalaus daug išlaidų. Tačiau Europos kampanijos „Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas darbe“ interneto puslapyje gausu nemokamų išteklių ir praktinių priemonių bei rekomendacijų, kurios gali padėti įmonėms valdyti riziką ir užkrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas.

„Profesinės rizikos vertinimas yra darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo proceso įmonėje pagrindas. O vienas iš siūlomų paprastų naudoti ir nemokamų įrankių yra interaktyvi rizikos vertinimo priemonė OiRA. Ši priemonė pasiekiama internetu, ja paprasta naudotis.“, – sakė VDI Techninės saugos skyriaus vyr. specialistė Vesta Macė.

Europos saugių darbo vietų informacinės kampanijos tikslas yra skatinti diskusijas apie pavojingas medžiagas darbe bei suteikti daugiau žinių kaip efektyviai jas valdyti, o šios kampanijos renginiai Lietuvoje pritraukia vis daugiau įvairių specialistų.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here