Specialistai ragina nedelsti: paprastas įprotis gali išsaugoti gyvybę

0
25

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų Lietuvoje išlieka pirmoje vietoje, tačiau specialistai pastebi, kad lietuviai nėra linkę profilaktiškai tikrintis sveikatą nei dėl šių ligų, nei dėl kitų sveikatos sutrikimų. Pandemija ir kainų augimas visose srityse nenorintiems tikrintis apribojo ir galimybes.

Laura Lukošiūnienė, „Gerovės klinika“ kardiologė, sako, kad žmonės turėtų neatidėlioti ir atlikti reikiamus sveikatos patikrinimus, nes pasitaikė atvejų, kuomet būtent tokių patikrų metu buvo nustatytos gyvybei grėsmingos būklės, o ankstyva diagnostika suteikė galimybę laiku pradėti reikalingą gydymą. Pasak Indrės Tuchtienės, „Compensa Vienna Insurance Group“ Sveikatos draudimo portfelio valdytojos, darbuotojų sveikata reikšmingai pradėjo rūpintis ir darbdaviai, kurie darbuotojus apdraudžia papildomu sveikatos draudimu, atveriančiu daugiau galimybių profilaktinei sveikatos patikrai ir veikiančiu kaip papildoma paskata pasirūpinti savimi.

Aukštas kraujospūdis – pavojingas ir jauniems

Dažniausiai pasitaikanti yra vainikinių širdies arterijų liga. „Daugeliu atvejų šią ligą nulemia kelių rizikos veiksnių derinys, tokių kaip padidintas cholesterolio kiekis kraujyje, cukrinis diabetas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, viršsvoris ir kiti rizikos veiksniai. Visgi, šiuo metu dažniau susiduriama ir su širdies ritmo problemomis, kurias gali paskatinti skydliaukės funkcijos sutrikimai, elektrolitų disbalansas ar nekoreguotas aukštas kraujospūdis“, – sako L. Lukošiūnienė.

Kardiologė atkreipia dėmesį, kad būtent aukštas nekoreguotas kraujospūdis yra aktuali problema tarp jaunų žmonių. „Dažnu atveju jauno amžiaus asmenys neįvertina šios būklės rimtumo, nenori, jų žodžiais, „anksti pradėti“ gydymo ir turėdami aukštą kraujospūdį užsiima pernelyg aktyvia ar net ekstremalia gyvenimo veikla. Kartais, atrodytų nekaltas svorių kilnojimas sporto salėje aukšto nekoreguoto kraujospūdžio fone gali būti gyvybei grėsmingas. Ūmus aortos atsisluoksniavimas yra viena iš tokių gyvybei grėsmingų aukšto nekoreguoto kraujospūdžio komplikacijų pavyzdžių.“

Sąmoningas rūpinimasis savo sveikata turi būti kiekvieno žmogaus prioritetų sąraše. I. Tuchtienė dalijasi, jog stebimas suintensyvėjęs darbdavių noras skatinti darbuotojus rūpintis  savo sveikata, prie papildomų naudų darbuotojams vis dažniau suteikiant ir sveikatos draudimą, kuriame būtų įtraukta profilaktinių sveikatos patikrinimų programa. Kompensacija už vizitą pas gydytoją specialistą, pavyzdžiui, kardiologą, veikia kaip viena motyvacinių priemonių pasitikrinti sveikatą.

Serga ne tik vyresnio amžiaus žmonės

Nors statistiniai duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligomis dažniausiai serga žmonės virš 64 metų amžiaus, tačiau insulto ar miokardo atvejai, vis dažniau pasitaikantys jaunimui, verčia sunerimti ir atsakingiau elgtis su savo sveikata. „Viena iš tokios tendencijos priežasčių galėtų būti intensyvus gyvenimo būdas, greitas tempas, nuolatinis stresas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas arba kaip tik „savo galimybių pervertinimas“ sportuojant, nesubalansuota mityba, oro tarša ir kiti veiksniai“, – vardija L. Lukošiūnienė.

Antraja priežastimi tokiai tendencijai kardiologė įvardija pagerėjusią šių ūmių būklių diagnostiką, nes atsiradę nauji pakankamai specifiški tyrimai leidžia jas įtarti daug anksčiau nei atsiranda negrįžtami pakitimai.

„Vertinant sveikatos draudimo žalų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis, statistiką, vyrauja tendencija, kad žmonės pagalbos pradeda ieškoti tik tada, kai patiria akivaizdžius sveikatos sutrikimo simptomus, rimtus nusiskundimus. Darbdavio suteikiamas sveikatos draudimas įgalina žmogų pasinaudoti galimybe net neturint nusiskundimų reguliariai pasitikrinti sveikatą. Profilaktinio sveikatos patikrinimo draudimo programa atlygina gydytojo specialisto konsultaciją bei jo paskirtus ar paties darbuotojo pageidavimu pasirinktus atlikti tyrimus, kuriais siekiama nustatyti polinkį sirgti tam tikra liga ir išvengti galimo susirgimo. Ypač populiaru pagal šią programą padengti išlaidas už specialias sveikatos priežiūros įstaigoje sudarytas ir patvirtintas sveikatos patikrinimų programas, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligų programas“, – komentuoja I. Tuchtienė.

Neignoruoti organizmo signalų

Kardiologė atkreipia dėmesį, kad stiprūs gniaužiantys skausmai širdies plote, intensyvus dusulys ir kiti ryškūs gyvenimo kokybę bloginantys simptomai yra priežastis kreiptis į gydytoją.

I. Tuchtienė papildo, kad  dėl šių sveikatos sutrikimų pagal sveikatos draudimą besikreipiančių asmenų yra apie 5 proc., tačiau atkreipia dėmesį, kad kardiologų paslaugos yra vienos brangesnių – atliekamų tyrimų dalis sudaro apie 20 proc. visų atliekamų instrumentinių tyrimų išlaidų.

Pasak L. Lukošiūnienės, kiekvienas savo organizmą pažįsta geriausiai, todėl bet koks naujai atsiradęs simptomas, nesvarbu, didelis ar mažas, yra signalas „STOP“ – ženklas, kad reikia apsvarstyti savo gyvenimo tempą ir pasitikrinti. Pavyzdžiui, naujai atsiradęs bendras silpnumas ar lengvas skausmas širdies plote gali būti tiek rimtos ligos pradžia, tiek pervargimo signalas. Taip pat kiekvienas žmogus, net tų pačių būklių metu skirtingai jaučia ir pakelia skausmą. Pagerėjus diagnostikai, vis dažniau pasitaiko netipinių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atvejų, kuomet net miokardo infarktu sergantis žmogus atvyksta pasitikrinti neturėdamas jokių skausmų širdies plote ar jausdamas tik bendrą silpnumą. Tad svarbu nebūti abejingiems savo organizmo siunčiamiems signalams.