Santaupas investuoti pasirinkę žmonės ilguoju laikotarpiu neišvengia tam tikrų panikos zonų, kuomet atrodo, jog rinkos jų pinigus ne augina, o tirpdo. Kasmet savo klientams už pensijų santaupų investavimą atsiskaitančias Lietuvos pensijų ir investicijų fondų įmones vienijanti asociacija (LIPFA) paaiškina, kodėl pinigai turi judėti.
„Taupant trumpo laikotarpio tikslams, pavyzdžiui, atostogoms, įvairiems pirkiniams ar sveikatos išlaidoms, retai galvojama apie pinigų įdarbinimą. Tiek dėl pakankamai trumpo laiko iki jų panaudojimo, tiek dėl nenuspėjamumo faktoriaus, kada lėšų prireiks. Ilguoju laikotarpiu santaupų perkamąją galią silpnina infliacija ir vienas geriausių priešnuodžių tam – investavimas. Tačiau čia svarbu aiškiai suvokti, kad rinkos gali judėti į abi puses ir dėl to pernelyg nesijaudinti“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Du geriausi pinigų draugai
Neabejotinai, tai yra laikas ir sudėtinių palūkanų efektas, kuomet dalis pajamų ateičiai atidedama nuolat. Pasak Š. Ruzgio, augant ekonomikai net ir sąlyginai nedidelė infliacija tiesiogiai mažina perkamąją galią ir kuo ilgiau lėšos tiesiog „saugiai“ laikomos, tuo labiau jos nuvertėja.
„Patarčiau labai aiškiai susidėlioti prioritetus ir apibrėžti, kokiam tikslui ir kada ketinate panaudoti santaupas. Jei tai bus po kelių mėnesių ar vienerių metų – taupykite grynais, rinkitės trumpalaikį indėlį. Tačiau žvelgiant į kelių dešimtmečių trukmės perspektyvą taupymas „kojinėje“ – visiškai neefektyvus“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.
Augant ekonomikai net ir sąlyginai nedidelė infliacija tiesiogiai mažina perkamąją galią ir kuo ilgiau lėšos tiesiog „saugiai“ laikomos, tuo labiau jos nuvertėja.
Pavyzdžiui, atsidedant po 50 eurų per mėnesį 30 metų ir laikant juos grynais, per visą laikotarpį sutaupysite apie 18 000 eurų, o esant 2 proc. metinei infliacijai, jų perkamoji galia po 30 metų bus tik apie 3 400 eurų. Tuo tarpu, jei ilgalaikė investicija rinkose atneštų vidutinę 4,94 proc. grąžą, kaupdami lygiai tokiu tempu per tą patį laikotarpį, tikėtina, skaičiuosite jau 39 598 eurų santaupas.
Instinktų faktorius
Pasak Š. Ruzgio, natūralu ir suprantama, kad rinkoms kylant ar jau pasiekus aukštumas apie investavimą susimąsto net ir tie, kurie niekada nėra to išbandę. Tačiau ekonomikos ciklui lėtėjant ar sulaukus krizės, ne vienam gali atrodyti, kad saugiausia – pasitraukti.
„Instinkto faktorius yra labai stiprus, tačiau ekonomikoje reikia nepamiršti anticiklinių sprendimų reikšmės. Tai yra, sulaukus nedžiuginančios ekonomikos ciklo fazės išlaikyti rimtį ir nepasiduoti norui bėgti, nes tai reiškia nuostolių užfiksavimą, kai juos neabejotinai galėtų „atidirbti“ po to laukiantis kilimas“, – teigia Š. Ruzgys.
Jis primena, didžiausią išbandymą Lietuvos pensijų fondai turėjo nuo jų veiklos pradžios praėjus vos keletui metų, kai visą pasaulį supurtė 2008 metų ekonominė krizė. Per ją šalies pensijų fondų grąža buvo pasiekusi neigiamą 19 proc. lygį, tačiau jų vidutinė metinė grąža per pastaruosius 10 metų siekia 5,63 proc. – tai rodo 2019 metų I ketvirčio Lietuvos banko duomenys.
Į kojinę ar po obelimi?
Lietuva eurą įsivedė 2015 metų pradžioje, tačiau dar pernai balandį į eurus vis dar buvo neiškeista apie 447,5 mln. litų, arba 129,6 mln. eurų, o apyvartoje likusios senosios nacionalinės valiutos svoris sudarė apie 11 tonų.
„Versija, kad toks kiekis pinigų liko pas kolekcionierius – visiškai neįtikinama. Greičiausiai tai atidėti, kažkur užkišti ir užmiršti pinigai, kurie buvo taupomi grynais, kitaip tariant, dedami į kojinę ar užkasami po obelimi. Tuo tarpu įdarbinti pinigai buvo konvertuoti į Europos Sąjungos valiutą, o per pastaruosius trejus metus vien pensijų fonduose jų vidutinė grąža sudarė 3,84 proc., per penkerius siekė 4,14 proc.“, – teigia Š. Ruzgys.
Jo vertinimu, užmiršta ar nerandama litų suma yra gana didelė ir tai labai gerai iliustruoja, jog savo finansinį raštingumą nemaža dalis visuomenės vis dar turėtų vertinti santūriai.
„Pensijų fondai – kolektyvinis instrumentas. Tai reiškia, jog investuojama ilgam, kad per 30–40 metų būtų sukaupta solidi parama senatvei. Turime aiškią, visuomenei prieinamą, valstybės skatinamą sprendimą, leidžiantį pasirūpinti savo ateities pensija, tačiau nemažiau svarbus ir asmens noras domėtis pensijai kaupiamais pinigais, noras konsultuotis su specialistais – tai leidžia ilgalaikėje perspektyvoje savo pinigus įdarbinti ir jaustis kur kas ramiau“, – įsitikinęs Š. Ruzgys.