„STEBUKLINGAM“ SIBIRO AUGALUI – PAŠTO ŽENKLAS IR ATVIRUKAS

0
175

Jis natūraliai paplitęs Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje, Lietuvoje auga tik tam tikruose regionuose ir dar iki šių metų sausio mėnesio dėl galimybės išnykti buvo įtrauktas į Raudonąją knygą. Dažniau aptinkamas drėgnuose plačialapių medžių miškuose, šaltiniuotuose upelių šlaituose ir pagal senolių legendą – veši mėnesienos apšviestose vietose, o meškos pavasarį be šio augalo tiesiog neišgyventų. Tai – meškinis česnakas, dėl kurio vertingų vaistinių bei maistinių savybių lietuviams pavyko išvengti skorbuto ir mirties iš bado tremtyje Sibire. Šiam augalui skirtas balandžio 26 d. apyvartoje pasirodęs pašto ženklas, pirmos dienos vokas ir atvirukas (kartmaksimumas). 

Meškinis česnakas – bene pirmasis augalas, miške suželiantis pavasarį: balti jo žiedynai pražysta gegužės mėnesį, sėklos išbarstomos aplink motininį augalą, po žydėjimo lapija pagelsta ir nunyksta. Šio augalo pavadinimo kilmę atsekti sunku, tačiau viena legenda sako, kad tai – meškoms pavasarį gyvybiškai svarbus augalas, nes po žiemos miego jos noriai ėda šio česnako lapus, kad organizmas greičiau išsivalytų nuo toksinų ir sustiprėtų.

Nors augalo pavadinimas sufleruoja galimą stiprų ir „žvėrišką“ jo skonį, švelnus sutrintų lapų aromatas tik primena tradicinį česnaką, todėl jie naudojami salotoms ir padažams pagardinti. Rudenį augalai suformuoja plonus pailgos formos svogūnėlius, kuriuos galima vartoti maistui – Sibiro, kur meškinis česnakas gana paplitęs, gyventojai šiuos svogūnėlius raugdavo statinėse ar sūdydavo, ir kaip užkandį naudodavo ilgomis žiemomis, taip gelbėdamiesi nuo vitaminų ir maisto trūkumo. Ne vienam lietuvių tremtiniui toks „maisto papildas“ išgelbėjo gyvybę.

Medicinos literatūroje rašoma, kad iš meškinių česnakų pagaminti preparatai gerina apetitą, kraujotaką, virškinamojo trakto darbą, padeda išsaugoti gerąją žarnyno florą, stabdo puvimo bakterijų vystymąsi, jo ištraukose esantys eteriniai aliejai pagreitina žaizdų ir opų gijimą. Meškinio česnako lapai vartojami gydomosioms salotoms gaminti sergant virškinamojo trakto ligomis. Valgomi jauni lapai su visais lapkočiais – lapeliuose yra daug askorbo rūgšties, eterinio garstyčių aliejaus, organinių rūgščių ir mineralinių medžiagų. Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems kvėpavimo takuose kaupiasi gleivės, vartojant šio augalo gali sumažėti dusulys, tačiau nereikia pamiršti, kad visi augalai turi kontraindikacijų ir gali sukelti nepageidaujamą poveikį.

Pašto ženklas tema „Lietuvos raudonoji knyga. Augalai“ išleistas 30 tūkst. vnt. tiražu, jo nominalas – 0,84 Eur. Su pašto ženklu, kurio autorė – Aušrelė Ratkevičienė, bus išleistas pirmos dienos vokas ir atvirukas, antspaudavimas vyks Vilniaus centriniame pašte.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here